Gajana
| Gajanos Kooperacinė Respublika angl. Co-operative Republic of Guyana
|
|||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Brangioji, Gajana, upių ir lygumų žeme“ | |||||
 Gajana žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | anglų | ||||
| Sostinė | Džordžtaunas | ||||
| Didžiausias miestas | Džordžtaunas | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras Pirmininkas • - |
Irfaan Ali Mark Phillips - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
214 970 km2 (81) 8,4 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis |
774 407 (165) 3,74 žm./km2 (183) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2006 (progn.) 3,62 mlrd. $ (159) 4 700 $ (106) | ||||
| Valiuta | Gajanos doleris | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC -4 netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Data
|
nuo Jungtinės Karalystės 1966 m. gegužės 26 d. | ||||
| Interneto kodas | .GY | ||||
| Šalies tel. kodas | 592 | ||||
Gajanos Kooperacinė Respublika (Gajana) – valstybė Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje. Ribojasi su Surinamu rytuose, Brazilija pietuose, Venesuela vakaruose, Atlanto vandenynu šiaurėje. Sostinė – Džordžtaunas. Gajanos vardas kilęs iš vietos indėnų kalbos ir reiškia „Daugelio vandenų kraštas“, mat ją kerta ne viena upė, įtekanti į Atlanto vandenyną. Gajanos plotas – 214 970 tūkst. kv. metrų. Daugiausiai šį plotą (virš 87 proc.) dengia vešlūs drėgnieji atogrąžų miškai, pasižymintys gausia biologine įvairove, tad Gajana yra viena rečiausiai apgyvendinamų valstybių pagal gyventojų tankį.[1] Gajana yra vienintelė šalis Pietų Amerikoje, kurios valstybinė kalba yra anglų, tačiau beveik visų valstybės gyventojų gimtoji kalba yra anglų kalbai artima Gajanos kreolų kalba.[2] 2019 m. 48,4 procentai žmonių gyveno už skurdo ribos. Gajanos šiaurės krantuose rasti dideli naftos ir gamtinių dujų telkiniai.[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gajanos istorija sudaro didesnio Gvianos regiono istorijos dalį.
Iki Amerikos kolonizacijos Gajanoje gyveno indėnų aravakų ir karibų gentys. Pirmasis regioną pasiekė Kristupas Kolumbas savo trečiosios ekspedicijos (1498 m.) metu. Tačiau kolonijas pirmieji pradėjo steigti olandai: Esekvibą 1616 m., Berbisą 1627 m., Demerarą 1752 m. XVIII a. pabaigoje Gajanoje ėmė dominuoti britai, o olandai oficialiai savo valdas perdavė 1814 m. 1831 m. atskiros kolonijos sujungtos į Britų Gvianą. Išsivadavę vergai maronai džiunglėse buvo sukūrę savo bendruomenes. 1834 m. panaikinus vergiją jie ėmė keltis į miestus. XIX a. į šalį vyko emigrantai iš viso pasaulio: Airijos, Portugalijos, Vokietijos, Škotijos, Maltos, Indijos, Kinijos. Dauguma dirbo cukranendrių plantacijose. 1889 m. Venesuela pareiškė pretenzijas į žemes į vakarus nuo Esekvibo, tačiau tarptautinis tribunolas jas paliko Britų Gvianai.
1966 m. kolonija gavo nepriklausomybę, 1970 m. paskelbta respublika, Sandraugos nare. Nepaisant to, JAV ir britų žvalgybos įtakojo šalies politinį gyvenimą. Valdant socialistui Forbes Burnham Gajana paskelbta kooperacine respublika, užmegzti draugiški santykiai su Kuba, TSRS, uždraustas importas, pradėta masinė nacionalizacija. Po jo mirties nors ir toliau šalį valdo socialistai, jų santvarka nuosaikesnė.
1978 m. Gajana susilaukė pasaulinio dėmesio, kai Džonstauno miestelyje nusižudė 918 Liaudies šventyklos sektos narių.
Gajana konfliktuoja tiek su Venesuela, kuri tebereiškia pretenzijas į šalies vakarus – Guajana Esekibą, tiek su Surinamu, kuris reiškia pretenzijas į šalies pietryčius.
Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oficialiai Gajana vadinama pusiau prezidentinė demokratinė respublika, kurioje vyrauja daugiapartinė vyriausybė, o jai vadovauja šalies prezidentas. Vykdomąją valdžią Gajanoje atlieka vyriausybė, įstatymų leidžiamąją valdžią – ir šalies vyriausybė, ir nacionalinė Gajanos asamblėja.
Istoriškai šalies politika dažnai buvo susijusi su prievarta. Dažni rinkimai baigdavosi riaušėmis. Aštuntame ir devintame dešimtmečiuose Gajanos valdžioje vyravo Nacionalinis žmonių kongresas. Po 1992 m. rinkimų šalyje valdžia pasikeitė ir valdžią perėmė Žmonių progreso partija.
Nuo 2020 m. šalies prezidento pareigas eina Irfaan Ali.
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.png)
Gajana padalinta į 10 regionų. Šie savo ruožtu suskirstyti į 27 kaimynines tarybas.
- Barima-Vainis
- Pomerūnas-Supenamas
- Esekvibo salos-Vakarų Demerara
- Demerara-Mahaika
- Mahaika-Berbisas
- Rytų Berbisas-Koranteinas
- Kujunis-Mazarunis
- Potaras-Siparunis
- Aukštutinis Takutu-Aukštutinis Esekvibas
- Aukštutinė Demerara-Berbisas
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gajanos plotas yra apie 197 000 km². Gajanos valstybė turi sienas su Venesuela vakaruose, Brazilija vakaruose ir pietuose, bei Surinamu rytuose. Gajanos kranto linija eina palei Šiaurės Atlanto vandenyną ir sudaro 430 km. Pajūrio juostoje įsikūrę beveik 90 % šalies gyventojų. Kranto linija tęsiasi nuo Koranteino upės rytuose iki Venesuelos pasienio šiaurės vakaruose. Kranto linijos plotis yra nuo 5 iki 6 km.
Regionas jūros link sudarytas iš pelkynų, seklaus, rudo vandens, smėlėtų seklumų. Nuo Naujojo Amsterdamo pelkės tęsiasi 25 km. Pelkės yra tarp balto smėlio juostos ir lygumos. Pelkės susiformavo, kai užtvankos neleido jam tekėti į derlingus regionus.
Balto smėlio juostos yra pakrantės šiaurinėje dalyje. Šios vietos plotis yra nuo 150 iki 250 km. Smėlio juostos yra žemos, su įsiterpusiomis uolienų atodangomis. Smėlio juostos sutvirtina tankų medžių mišką. Jeigu medžiai yra pašalinami prasideda erozija.
Trys didžiausi Gajanos regionai yra šalies viduryje. Tai lygumos, plokščiakalniai ir kalnai, bei savanos, kurios tęsiasi nuo smėlio juostos iki šalies pietų sienos. Pakaraimos kalnų grandinė dominuoja šalies vidurio vakaruose. Roraimos kalnas prie Venesuelos pasienio yra aukščiausias šalies kalnas iškylantis iki 2762 metrų. Toliau, pietuose yra Kajeturo plokščiakalnis. Tai platus, akmenuotas plokščiakalnis, iškylantis 600 metrų. Pietiniame pasienyje su Brazilija yra 1000 metrų Kanuku, bei Akarajaus kalnai.
Dauguma vidurio šalies žemių yra sudarytos iš pievų. Rupununio savanos pievos yra didžiausios pievos ir užima 15 000 km² pietų Gajanoje. Ši savana tęsiasi iki Venesuelos, bei Brazilijos.
Upių tinklas tankus, jos vandeningos, tačiau slenkstėtos. Pagrindinės upės – Esekvibas, Koranteinas, Berbisas, Demerara. Žemupyje sudaro dideles deltas arba estuarijas. Potaro upėje yra žymus Kajeturo krioklys.
Klimatas tropinis; drėgnas ir karštas. Pakrantėje jaučiama pasatų įtaka. Yra du drėgnieji laikotarpiai – nuo gegužės iki rugpjūčio vidurio ir nuo lapkričio vidurio iki sausio vidurio.
Gajana pasižymi vienais didžiausių neliestų džiunglių plotų pasaulyje[4]. Dalis Gajanai priklausančios Amazonijos dar neliesta žmogaus, todėl ten išlikusios retos augalų ir gyvūnų rūšys.
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinės Gajanos ekonomikos šakos yra žemės ūkis ir kasyba. Cukranendrės, ryžiai yra pagrindiniai žemės ūkio produktai, taip pat auginami kukurūzai, kokosai, citrusiniai vaisiai. Auginami galvijai. Kasami boksitai, auksas, deimantai, manganas.
Eksportuojami boksitai, aliuminio oksidai, cukrus, ryžiai, krevetės, auksas, mediena. Gajanos mainų partneriai yra JAV, Kanada, Didžioji Britanija.
Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2008 m. apskaičiavimais, miestuose gyvena tik 28 % visų Gajanos gyventojų. Vidutinė gyvenimo trukmė – 66,68 metų. Beveik visi gyventojai yra raštingi.[5]
Etninės grupės (2002 m. surašymo duomenys)[5]:
- Indai (Gajanos indai) – 43,5 %
- Juodaodžiai (gajaniečiai) – 30,2 %
- Maišyti – 16,7 %
- Indėnai – 9,1 %
- Kiti – 0,5 % (2002 m. surašymas)
Pasiskirstymas pagal religijas (2002 m. surašymo duomenys)[5]:
- Krikščionys – 57,4 %
- Sekmininkai – 16,9 %
- Romos katalikai – 8,1 %
- Anglikonai – 6,9 %
- Septintosios dienos adventistai – 5 %
- Metodistai – 1,7 %
- Jehovos liudytojai – 1,1 %
- Kiti krikščionys – 17,7 %
- Hinduistai – 28,4 %
- Musulmonai – 7,2 %
- Kiti – 4,3 %
- Be religijos – 4,3 %
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gajana, kartu su Surinamu, Prancūzijos Gviana ir Brazilija, yra viena iš keturių ne ispaniškų valstybių Pietų Amerikoje. Gajanos kultūra labai panaši į angliškai kalbančios Karibų dalies ir yra istoriškai susijusi su Didžiaja Britanija dar nuo kolonijų laikų.
Gajana yra Karibų sandraugos ekonominio bloko įkūrėja.
Šalies maistas, muzika, sportas ir kt. labai panašūs į kitų Karibų jūros regiono valstybių.
Populiariausias šalies sportas yra kriketas. 2007 m. šalis buvo viena iš pasaulio kriketo čempionato šeimininkių. Gajana taip pat priklauso CONCACAF furbolo organizacijai.
Kita informacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Gajanos ryšiai
- Gajanos transportas
- Gajanos karinės pajėgos
- Gajanos tarptautiniai santykiai
- Gajanos šventės
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Guyana“. Rainforest Foundation US (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-12-11.
- ↑ Hubert Devonish; Dahlia Thompson. „Guyanese Creole“. De Gruyter (anglų). doi:10.1515/9783110280128.265.
- ↑ „Guyana“ (anglų). The World Bank. Nuoroda tikrinta 2023-12-11.
- ↑ http://store.saveyourworld.com/Guyana-the-Upper-Essequibo-Concession-s/1130.htm Archyvuota kopija 2009-04-25 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 5,0 5,1 5,2 https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/gy.html Archyvuota kopija 2018-12-26 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| |||||