Kadmis
| Kadmis (Cd) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė |
5 |
| Atomo numeris | 48 |
| Išvaizda |
Metališkas, sidabriškai pilkas |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
112,411 а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
402 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
867,8 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Kr] 4d10 5s² |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
148 pm |
| Jono spindulys |
?? pm |
| Elektroneigiamumas |
1,69 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas |
??? V |
| Oksidacijos laipsniai |
2 (silpnai bažinis oksidas) |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
8,65 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
26,020 J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
96,6 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
594,22 K |
| Lydymosi šiluma |
6,21 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
1040 K |
| Garavimo šiluma |
99,87 kJ/mol |
| Molinis tūris |
?? cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
Heksagoninė |
| Gardelės periodas |
?? Å |
Kadmis – antros grupės Periodinės elementų lentelės elementas, minkštas ir tąsus sunkusis metalas, lengvai tirpstantis azoto rūgštyje ir kiek sunkiau sieros ir druskos rūgštyje.
Iki 1975 m. buvo laikytas tik nuodingu elementu.[1]
Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai vienas plačiausiai naudojamų metalų. Jis naudojamas atominėje pramonėje, šarminių akumuliatorių gamyboje, įvairių lydinių, dažų, liuminoforų gamyboje, galvaniniuose padengimuose. Ypatingai paplitę švino ir kadmio lydiniai, kurie plačiai naudojami automobilių pramonėje, taip pat alavo ir berilio lydiniai su kadmiu, kurių lydymosi temperatūra labai maža bei nepaprastai patvarūs kadmio ir vario lydiniai.
Kadmio poveikis žmogaus organizmui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kadmis priskiriamas mikroelementams, kurie pastoviai randami gyvūnų bei žmogaus organizmuose. Manoma, kad kadmio kaupimasis tam tikruose organuose yra susijęs su jų funkcijomis. Kadmis neturi jokios metabolinės reikšmės žinduoliuose, todėl bet kokia šio elemento dozė yra nuodinga.
Kadmis ir jo oksidai yra labai toksiškos medžiagos, todėl jų aukščiausia leistina koncentracija jokiu būdu negali viršyti:
- 0,0001 mg/l kadmio oksido (CdO)
- 0,001 mg/l Kadmio.
Ilgalaikis kadmio ir jo junginių patekimas į organizmą per kvėpavimo takus gali sukelti galvos skausmus, svaigulį, susierzinimą, nemigą, blogą apetitą, pykinimą bei vėmimą, uoslės jautrumo sutrikimus, nosies kraujagyslių trūkinėjimus (kraujavimą), rečiau, sunkų kvėpavimą, kosulį bei skausmus krūtinės srityje.
Sveikatos sutrikimai atsiranda todėl, kad kadmis sukelia oksidacinį stresą ląstelėse (ypač insktų kanalėliuose), todėl vyksta ląstelių apoptozė. Ilgalaikis apsinuodijimas kadmiu sukelia Fanconi sindromą.
Kadmio kaupimosi organizme įrodymu galima laikyti kadmio vainikėlius aplink dantų kakliukus – dantys nudažyti šviesiai geltona arba ruda spalva. Tai taip pat gali rodyti lėtinį apsinuodijimą kadmiu.
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kadmis yra dažnai sutinkamas kartu su cinku rūdose, todėl pagal tai ir pavadintas: graikiškai cadmeia – cinko špatas (ZnCO3).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ KRYLOVA Valentina, RINKEVIČIENĖ Elvyra. Cheminiai elementai biologinėse sistemose: mokomoji knyga . Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008, 111 p. ISBN 978-9955-20-311-7.
|
Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |