Kobaltas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kobaltas (Co)
Periodinė grupė

Metalas

Atomo numeris 27
Išvaizda

?

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

58,933200(9) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

125 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

760,4 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Ar] 3d7 4s²

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

116 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

1,88 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

4, 3, 2, 1(amfoterinis oksidas)

Termodinaminės savybės
Tankis

8,9 g/cm³

Šiluminė talpa

? J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

100 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

1768 K

Lydymosi šiluma

16,19 kJ/mol

Virimo temperatūra

3143 K

Garavimo šiluma

373,3 kJ/mol

Molinis tūris

6,62 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Kobaltas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Co, eilės numeris 27.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kobaltas yra stiprus feromagnetikas, jo spalva – sidabriškai balta.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kobaltas Žemėje nerandamas kaip grynuolis, tik rūdoje, tačiau išgaunamas kartu su kitais metalais - dažniausiai nikeliu ar variu. Pagrindinės kobalto rūdos yra kobaltitas, eritritas, glaukodotas ir skuteriditas.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kobalto pavadinimo kilmė - mitologiška. Koboldai germanų padavimuose ir pasakose buvo kalnų, miškų ir namų dvasios; jie galėję suvalgyti sidabrą ir vietoje jo išskirti bevertes sidabro spalvos rūdas. Vokiečių kalnakasiai, dirbę Erzgebirge kasyklose, ilgą laiką niekaip negalėjo išgauti metalo iš kobalto rūdų, kurias laikė vario, sidabro arba alavo rūdomis ir manė, kad būsią apgauti mitinių koboldų. 1735 m. švedas Georg Brandt atrado šį elementą ir suteikė jam tokį pavadinimą.

Panaši pavadinimo kilmės istorija yra ir nikelio.