Molibdenas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Molibdenas (Mo) | |
|---|---|
| |
| Periodinė grupė | |
| Atomo numeris | 42 |
| Išvaizda |
metališkai pilka |
| Atomo savybės | |
| Atominė masė (Molinė masė) |
95,94(2) а.m.v. (g/mol) |
| Atomo spindulys |
139 pm |
| Jonizacijos energija (pirmas elektronas) |
684,3 kJ/mol (eV) |
| Elektronų konfigūracija |
[Kr] 4d5 5s1 |
| Cheminės savybės | |
| Kovalentinis spindulys |
130 pm |
| Jono spindulys |
? pm |
| Elektroneigiamumas |
2,16 (pagal Polingą) |
| Elektrodo potencialas |
? |
| Oksidacijos laipsniai |
? |
| Termodinaminės savybės | |
| Tankis |
10,22 g/cm³ |
| Šiluminė talpa |
? J/(K·mol) |
| Šiluminis laidumas |
138 W/(m·K) |
| Lydymosi temperatūra |
2896 K |
| Lydymosi šiluma |
36 kJ/mol |
| Virimo temperatūra |
4912 K |
| Garavimo šiluma |
590,4 kJ/mol |
| Molinis tūris |
9,39 cm³/mol |
| Kristalinė gardelė | |
| Kristalinė gardelė |
? |
| Gardelės periodas |
? Å |
Molibdenas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Mo (lot. molybdenum), eilės numeris 42.
Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Molibdenas yra sunkiai lydomas, kietas, pilkai plieninės spalvos metalas, milteliuose – tamsiai pilkas. Ore stabilus, bet kaitinant iki 400–500 °C pradeda oksiduotis.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Molibdenas randamas tokiuose mineraluose kaip vulfenitas, povelitas. Komercinis molibdeno šaltinis yra mineralas molibdenitas.
Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Molibdenas priklauso retų, sunkiai lydomų metalų grupei, tačiau pastaruoju metu jis dažnai naudojamas pramonėje. Jis yra beveik visuose plieno lydiniuose, ypač tuose, kurie yra sunkiai lydomi, atsparūs korozijai bei rūgščių poveikiui. Plienas, kuriame yra molibdenas, plačiai naudojamas radiotechnikoje, elektrotechnikoje bei kompiuterinėje pramonėje, o kiti molibdeno junginiai – buitinės chemijos, lakų bei dažų gamyboje, taip pat – naftos apdirbimo pramonėje.
Biologinė reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Molibdenas užima gana svarbią vietą gyvūnų audiniuose, bet jo biologinis vaidmuo iki šiol neišaiškintas.
Molibdeno poveikis žmogaus organizmui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis molibdeno poveikis žmogui, dirbančiam su pačiu metalu arba jo junginiais, vyksta per kvėpavimo takus metalo aerozoliui patekus į orą.
Apie 5-7 % visų darbininkų, dirbančių pramonėje, kur naudojamas molibdenas turi su profesija susijusį plaučių susirgimą – pnevmokoniozę (kraujo išsiliejimas iš plaučių kapiliarų, skausmai krūtinėje, kosulys, apsunkintas kvėpavimas, sausi karkalai plaučiuose). Molibdeno druskos lengvai absorbuojamos gyvųjų audinių ir juos dažo.
Taip pat galimi inkstų skausmų ir baltymo atsiradimo šlapime atvejai pas darbuotojus, kurie dirba su molibdenu ir jo junginiais.
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Molibdenas dažnai randamas švino rūdose (gr. molybdos – švinas). Pats metalas iš švino junginių buvo išgautas 1782 metais.