Neptūnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Neptūnis (Np)
Periodinė grupė

Aktinoidas

Atomo numeris 93
Išvaizda

Sidabriškas metalas
Vaizdas:Np,93.jpg

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

[237] а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

130 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

604,5 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Rn] 5f4 6d1 7s²

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

220 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

0,08989 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

?

Termodinaminės savybės
Tankis

20,2 g/cm³

Šiluminė talpa

? J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

6,3 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

912 K

Lydymosi šiluma

20,28 kJ/mol

Virimo temperatūra

4175 K

Garavimo šiluma

? kJ/mol

Molinis tūris

0,00 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

?

Gardelės periodas

? Å

Neptūnis – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Np, eilės numeris 93.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kadangi cheminis elementas Uranas buvo pavadintas pagal Urano planetą, todėl kitas transuraninis elementas, išgautas iš urano, buvo pavadintas tolimesnės planetos – Neptūno garbei.

Neptūnis gamtoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nors neptūnis laikomas sintetiniu elementu, jo pėdsakai yra randami urano rūdoje. Susidaro uranui-238 pasigavus neutroną.

Panaudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neptūnis gali būti naudojamas branduoliniuose ginkluose vietoj plutonio. Jo kritinė masė - apie 60 kilogramų. 2001 metais Los Alamos nacionalinėje laboratorijoje buvo pagaminta 6 kilogramų neptūnio sfera. Tačiau elemento panaudojimas branduoliniuose ginkluose yra labai nepraktiškas, todėl tokių ginklų nesukurta. Neptūnis yra naudojamas įrenginiuose, skirtuose aptikti didelės energijos neutronus.